Savanorės įspūdžiai: Kur buvau visus keturis mėnesius nuo paskutinio straipsnelio?!

Prieš akis –  paskutiniojo straipsnelio data ir darosi kiek nejauku … Kur buvau visus keturis (!!!) mėnesius  nuo paskutiniojo straipsnelio? Eh, tiek visko įvyko, tačiau pasiteisinimų skrynelė jau gerokai išsemta, tad belieka pasidalinti prabėgusiom akimirkom.

Pavasaris į mano gyvenimą atnešė šurmulio ir skubėjimo ruošiant vis daugiau renginukų vaikams, tačiau tuo pat metu ir vis daugiau jaukių pasisėdėjimų gryname ore po nuostabia magnolija ar pilies sode.

Čekija

Smagu, kad minėtieji renginukai vyksta šviečiant saulei, o  ne …sningant. Ypač, kai peržiūrint nuotraukas randi save ne taip jau ir seniai lygiuojantis su sniego kalnu.Visgi, žiema galiausiai baigėsi ir mes jau sodiname mažąjį sodą.

 

Taigi, šįkart mažiau į vatą (mmmm…cukraus vata… čia neseniai lankėsi cirkas x) vyniojamų žodžių – daugiau vaizdinių įrodymų apie tai, kaip pavasarinė upė atnešė visokiausių naujovių.

Pavasarinė upė

Praėjusiąją savaitę įvyko man neabejotinai pats geriausias, mylimiausias, žaismingiausias ir smagiausias renginukas. Čarodějnice! (Raganų šventė) Tai – čekiškas  Halloween‘as ir mūsų Užgavėnės kartu sudėjus x) Dieną teko ruošti siaubo koridorių ir puošti organizaciją šikšnosparniais, o po pietų prasidėjo raganų puota x)

 

Vos prieš keletą savaičių baigėsi ir mano Mini-projektas (tai savanorio galimybė organizuoti jam patinkančią veiklą įtraukiant vietos bendruomenę ir patobulinti tam tikrus įgūdžius). Aš organizavau kūrybiškus šiukšlių perdirbimo užsiėmimus, kuriems įkvėpė… Pirmieji mano jaunimo mainai ,,Mano Žemė – mano Vanduo ‘‘ 2011-ųjų vasarą vykę prie Platelių ežero  ir organizuoti būtent Kūrybinio raiškos centro x)

Pirmasis užsiėmimas vyko Žemės valandos dieną, su tarptautinio seminaro ,,Think green – act local‘‘ dalyviais. Prieš piet kūrėme įvairiausius daiktus iš šiukšlių, kurias jie sukaupė visos seminaro savaitės metu, o vėliau keliavome į miesto aikštę, kur vyko Žemės valandai skirtas renginukas (organizuotas kito EVS savanorio iš Vokietijos).

Kitas užsiėmimas vyko Žemės savaitės metu, su vienos iš mokyklų, kurioje mokau anglų kalbos, penktokais.
Gaminom plastikinius žaislus – monstriukus x)

 

Kažkur iš atminties glūdumos iškyla ir prisiminimas apie Karnavalą, tiesa, vykusį dar žiemą, bet… Turbūt tinka prie aukščiau ne į temą paminėto cirko x). Tikiuosi, kad po šių metų patirties galėsiu be baimės kandidatuoti į LMTA aktorystės kursą – šitiek vaidmenų mano gyvenime iki šiol nėra buvę…

Karnavalas

Galbūt tie, kurie kartkarčiais dar užsuka į mano blogą matė šias nuotraukas, tačiau noriu pasidžiaugti ir tuo, kad šįmet pirmąsyk išbandžiau vieną populiarų žiemos sportą – snieglentę x)  Tolumoje matoma viršukalnė – Sniežka – aukščiausioji Čekijoje (1602m).  Hm, turbūt ne nuostabu, kad paminėjus Juozapinės kalvą neretai sulaukiu šypsnių. P.s. būtent sėdint sniege ir praleidau didžiąją slidinėjimo savaitgalio dalį… vėliau teko gaivinti mėlyna, geltona ir tamsiai violetine spalvomis besidžiaugiantį kūną x)

Galiausiai, šio trumpo, chronologiškai nenuoseklaus ir gan padriko pasakojimo nesinori užbaigti snieguotais vaizdais, tad siunčiu linkėjimus iš šiuo metu vykstančio festivalio Prima sezóna. Kartu su muzika, teatru ir šachmatais gryname ore laiką mes leidžiam smagiai ir kultūriškai. Koks jūsų tobulo pavasario planas?

 

Scroll to top