fbpx

Pirmieji Europos Savanorių Tarnybos savanorės Simonos įspūdžiai

Po 20 valandų autobusu maršrutas Panevėžys (minutėlę, leiskit surasti tą keistą pavadinimą Google) – Hradec Králové išsilaipinam Čekijos pasienyje. 5 daiktus talpinantys krepšiai – įsivaizduokit merginą TAIP apsikrovusią  (juk net per išpardavimą taip nebūna…) ir dar reikia palūkėti – mūsų koordinatorė Katka atrieda po keleto minučių  ir aš, drauge su savanore iš Latvijos, jau keliauju naujų namučių link. Namučių metams…

Pirmieji įspūdžiai čia, Čekijoje, įvairiapusiški. Kaip viskas gražu. Ir keista. Ir nauja. Ir tiek daug emocijų… Dalyvaudama prieš išvykimo mokymuose Kulautuvoje negalėjau įsivaizduoti nė pusės, nors nemažai kalbėjomės apie prisitaikymą naujoje šalyje, apie emocijų bangavimą ir įvairių stresinių būsenų įveikimą. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Smagu, kad to sprendimų iškylantiems neaiškumams nereikia ieškoti vienai – 12 žmogeliukų (tiek šįsyk  savanorių  Dečko  organizacijoje) kartu jau šį tą gali.

Naujieji pažįstami atrodo smagūs ir įdomūs žmonės, ne visi gerai šneka angliškai, tačiau po keleto dienų supranti, kad daugeliui tai – pereinamasis laikotarpis kai ilgai nenaudota kalba kiek prisimiršta, tad praktika turėtų atnešti teigiamų pokyčių. Beje, daug kas šneka vokiškai (mano buto draugė – taip pat vokietė!)  tad stimulas ir man prisiminti (labiau pasimokyti) šią kalbą.

Kol kas jokių rimtų veiklų čia neturime. Pirmosios dienos skirtos susipažinimui su aplinka, žmonėmis, tad ir jaučiamės kaip turistai – mums rengia nedideles ekskursijas, susipažįstam su savo mentoriais, miesto žmonėmis (apsilankymas miesto savivaldybėje nepamirštamas – mus, savanorius, pasveikino kaip garbingus miesto svečius ir palinkėjo turiningų metų) bei organizuojam bendras vakarienes. Jau teko išbandyti nuostabią itališką pastą, o daniškas keksas –  pagamintas vienos savanorės gimimo dienos proga – tiesiog tirpstantis burnoje (mm…)

Mintyse verda įvairiausių kalbų mišinys, bet tai – tik teigiamas dalykas. Būdami čia bendrausim su įvairiausiais žmonėm, žinoma, prireiks ir čekų kalbos. Jau turėjom ir pirmąją pamoką, tačiau pamiršau paklausti kokių magiškų (miestelio gyventojai tiesiog įsimylėję žodį „magic“ – visur skelbimai ir iškabos – „magic english“, „magic restourant“) jos mokymosi technikų, nes kol kas penkios, viena po kitos einančios priebalsės (kurios neretai ir sudaro visą žodį) be balsių tarp jų man skamba kaip…šnypštimas. Prisimeni Harį Poterį ir paslapčių kambarį, o ant kalno stūksanti pilis, kuri primena nuostabųjį Hogvardsą, padeda dar labiau įsijausti į stebuklų pasaulį. Būsimoji darbo vieta taip pat primena namelį iš pasakos. O ir šio pastato atsiradimo istorija visai įdomi –  vienas turtingas tekstilės fabriko savininkas nusprendė nusipirkti minėtąją pilį, tačiau negavęs ko norėjo ant kalvos, esančios visai šalia pilies, pasistatė sau neprastesnę rezidenciją… Dabar tai – milžiniškas 3 aukštų jaunimo centras, kurio erdvės tiesiog kvapą gniaužiančios – aukštos lubos, ant stogo esanti  nuostabi apžvalgos aikštelė, didžiulės šokių salės…

Apibendrindama galėčiau pasakyti, kad tikrai džiaugiuosi savo pasirinkimu. Vieta, žmonės, naujosios pareigos – šokių pamokos, socialinė veikla romų bendruomenės centre, dailės pamokos – viskas atrodo įdomu ir svarstau, kaip seksis ugdyti pedagoginius gebėjimus, todėl mažytis nerimo kirminiukas neduoda ramybės, tačiau tai – malonus jaudulys.

Laikas parodys. Reikia tik nesislėpti nuo naujovių. Kaip toje pasakoje: ,,ausys stačios, akys plačios‘‘… Su šiuo požiūriu ir prasideda manoji metus trunkanti kelionė savęs pažinimo link…

Europos savanorių tarnyba (EST) – tai tarptautinės savanorystės projektai jauniems žmonėms, kuriais siekiama ugdyti jų pilietiškumą, solidarumo jausmą, skatinti kitų kultūrų pažinimą, stiprinti tarpusavio supratimą ir toleranciją. Nori sužinoti daugiau? Rašyk Sandrai el. paštu sandra@krc.lt arba paskaityk http://www.krc.lt/veikla/europos-savanoriu-tarnyba/

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to top