fbpx

Kuršėniškiai užmezgė pirmuosius kontaktus Vietname

Šiaulių rajono kūrybinės raiškos centro atstovai Roma Albrikienė ir Laimonas Ragauskas birželio pabaigoje lankėsi Vietname, kur vyko projekto „Bendradarbiavimas tobulėjimo vardan“ paruošiamasis susitikimas. Organizacija iš Kuršėnų šį projektą vykdo kartu su partneriais iš Vokietijos, Prancūzijos ir pietryčių Azijos (Vietnamo, Kambodžos ir Laoso). Projektas siekia pradėti keitimąsi patirtimi tarp partnerių organizacijų jaunimo aktyvaus dalyvavimo, neformalaus ugdymo ir savanorystės srityse. Taip pat tikimasi, kad tarp šių organizacijų prasidės bendradarbiavimo projektai, ypač Europos Sąjungos programos „Veiklos Jaunimas“ rėmuose. 2007 metų rugsėjo mėnesį 8 žmonių grupė iš Lietuvos vėl vyks į Vietnamą į tarptautinį 10 dienų seminarą, kur susitiks 50 jaunimo darbuotojų ir jaunimo lyderių iš partnerių šalių.

Pateikiame Laimono Ragausko atsiliepimus iš vizito Vietname:

Vietnamas. Kur tokia valstybė yra? Kas ten ir kaip gyvena? Vietnamas – pietryčių Azijos valstybė, kuri lietuviams turbūt asocijuojasi su senais amerikiečių filmais apie karą arba komunizmą. Taip, ten iki šiol gyvuoja socialistinė santvarka, valdoma vienintelės šalyje – komunistų partijos. Straipsnyje bus keletą kartų minimas Ho Chi Minh‘as – tai tenykštis Leninas, kuris 1945 įkūrė Vietnamo socialistinę respubliką. Prieš tai Vietnamą tūkstantį metų valdė įvairios karalių dinastijos.

Pirmasis įspūdis

Tik išlipus iš lėktuvo pasitiko nerealus karštis, 7val.30min., o jau apie 30 laipsnių ir didžiulė drėgmė. Pagalvojau, gal todėl, kad viduje – oro uoste – nekondicionuojama ir saulė prikaitino. Išėjus supratau, kad buvau šiek tiek naivokas, nes lauke buvo karšta kaip pirtyje, netgi foto kamerų objektyvai aprasojo. Mus pasitiko malonūs vietiniai, paruošiamojo vizito organizatoriai, (Ho Chi Mino komunistų jaunimo sąjungos nariai), kurie vilkėjo mėlynas uniformas, su žvaigždute raudonam fone. ši jaunimo sąjunga yra viena stipriausių Vietnamo organizacijų, sukaupusi didelę patirtį įvairiose jaunimo veiklose, todėl jie ir yra mūsų projekto partneriai.

Pakeliui į Hanojų, Vietnamo sostinę, mačiau vaizdus, kurie labiausiai asocijuojasi su Azija – ryžių laukai, ten plušantys žmonės su apvaliomis „šiaudinėmis“ skrybėlėmis, vandens užlieti maži sklypai, juose kažką veikiantys jaučiai ir karvės.

Kas labiausia nustebino atvykus, tai labai didelis motorolerių kiekis keliuose. Nerealus kiekis! šimtai, tūkstančiai jų zuja visur aplink bei užima didžiąją eismo dalį. Mašina turi labai dažnai pypinti, o ir vairuotojas turi garsiai šaukti ir keiksnoti motorolerių vairuotojus, kad galėtų pravažiuoti. Vietiniai pasakojo, kad apie 80% visų transporto priemonių, yra motoroleriai, tačiau tokiu būdu yra sutaupoma daug vietos keliuose ir nesusidaro ypatingai dideli kamščiai. Tai irgi tam tikras socializacijos būdas, juk visada galima pavežti prie vairuotojo prigludusią klasiokę ar kaimynę, arba abi iš karto. Tada supratau, kodėl praeitame dešimtmetyje kinai nupirko dviračių „Vairo“ gamyklą ir pradėjo gaminti motorolerius, nes galvojo, kad jie bus lietuviams tokie pat patrauklūs kaip ir azijiečiams. Deja, tūlas lietuvis geriau pirks supuvusį „golfiuką“ nei, kad naują motorolerį.

Raudonieji kaklaraiščiai…

Po valandos kelionės atvykome į „Raudonojo kaklaraiščio“ viešbutį, kuris priklauso Ho Chi Minh‘o komunistų jaunimo sąjungai (panaši į komjaunimo organizaciją sovietų laikais). Ten jiems priklauso kelių viešbučių, restoranų, konferencijų salių kompleksas.

Pats darbas susitikimo metu vyko salėje su Ho Chi Minh‘o statula, Vietnamo vėliava ir kitais privalomaisiais kiekvienos salės atributais. Jausmas apėmė lyg grįžus į praeitį…

Iš pietryčių Azijos regiono projekto partneriai atvyko iš Laoso, Kambodžos bei Vietnamo. Ten stipriausios organizacijos yra labai tampriai susijusios su politinėmis partijomis. Žinoma, didžiausios jaunimo organizacijos – tai komunistinio jaunimo sąjungos, kurios mokėsi organizacijų valdymo ypatybių dar sovietinėje Rusijoje. Dėl šios priežasties, vis dar nemažai žmonių šiek tiek gali kalbėti rusų kalba, nes jos mokėsi mokykloje bei dažnai vykdavo stažuotis ar mokytis kalbos į Rusija, Ukrainą ar kitas „broliškas“ respublikas. Kalbėtis europietiškais darbo su jaunimu terminais sekėsi sunkiau, nes daug dalykų šioje sferoje  pietryčių Azijoje yra tik pradinėje fazėje. Jaunimo neformalus ugdymas bei jaunimo aktyvus dalyvavimas visuomenėje bus pagrindinės seminaro temos rugsėjo mėnesį, tačiau teko ilgai visiems partneriams kartu kalbėtis ką tai iš tikro reiškia, ir kaip tai suprantama kiekvienoje šalyje. Deja, neformalus ugdymas yra toks dalykas, kurį reikia pačiam patirti, kad suprastum kas tai, todėl žodžiais tokį ugdymą įvardinti kultūriškai labai skirtingose šalyse darosi gana sudėtinga.

Maliarija ir gėlės

Dar viena, pastraipos verta, tema – lotoso žiedas. ši gėlė – tai dažnai naudojamas Vietnamo simbolis. Vizito pirmąją dieną organizatoriai mus nuvežė būtent į lotosų plantaciją. Tai keli tvenkiniai, kuriuose auga lotosai ir mums pasisekė kaip tik atvykti per lotosų žydėjimo metą. Tiesą sakant, pats žiedas išsiskleidžia tik anksti ryte, todėl žmonės kartais tiesiog rankomis išskleidžia žiedą. Lotosas yra plačiai naudojamas kaip vaistas nuo maliarijos, lotoso arbata geriama norint geriau miegoti bei kiekvienoje pagodoje (budistų šventykloje) prie Budos statulos galima pamatyti lotosų puokštes. Lotosų plantacijoje apsilankėme bare -pašiūrėje, kurioje galima paragauti šviežios lotoso arbatos, kokoso pieno ir be abejo vietinės kolos.

Vietnamo žmonės ir jų vadas

Žmonės Vietname pasirodė gana draugiški, visada nusišypso ir sako „hello“, jeigu tik į juos pažiūri ir nusišypsai. Paklausus vietinių žmonių, koks jų požiūris į Europiečius ar Amerikiečius, jie sako, kad žmonėms patinką vakariečių egzotiška išvaizda, didelis ūgis, šviesūs plaukai. Atrodo ir nuoskaudos didelės amerikiečiams nebelaiko. Patys amerikiečiai, buvę kariai, dažnai atvyksta į kaimus, kuriuose kariavo, atsiprašyti ten gyvenančių žmonių. O socializmas ten klesti, vyksta komunistų partijos suvažiavimai, penkmečio planai, visuotinė propagandos mašina veikia nepailsdama.

Važiuoju su taksistu pro paminklą Leninui ir jis man rodo „žiūrėk Viktoras Leninas“ (gal jam lengviau buvo ištarti būtent tokį vardą), o aš jo klausiu „ar Leninas tau patinka?“. Taksistas sako, kad Leninas tai blogai, o va štai jų vietnamietiškas komunistų vadas tai geras (rodo į viršų pakeltą nykštį).

Mano namas – mano verslas

Vietname netgi architektūra skiriasi kardinaliai nuo bet kokio europietiško namų statymo stiliaus. Kadangi žemės kaina vietiniams yra per didelė, todėl Hanojuje jau nuo seno statomi mažai vietos užimantys, tačiau kelių aukštų namai. Tradiciškai beveik kiekvienas namo savininkas pirmame aukšte įsirengia kokį nors labai smulkų verslą – parduotuvėlę, motorolerių ar dviračių taisyklą, o kitose patalpose verda gyvenimas, paprasta buitis. Dažnai galima pamatyti toje pačioje parduotuvėlėje miegančius ar maistą sau gaminančius savininkų šeimos narius. šeima, darbas, laisvalaikis čia yra neatsiejami dalykai.

Pirmi kartai

Man, pirmą kartą į Vietnamą atvykusiam žmogui, buvo labai daug „pirmų kartų“ – pirmą kartą valgiau dalykus, kuriuos tik teoriškai žinojau egzistuojančius arba dar geriau – valgiau tai, ko nežinojau ir nebuvau matęs; pirmą kartą pamačiau tokią architektūra, pirmą kartą vienoje vietoje pamačiau neįtikėtiną motorolerių kiekį keliuose; pirmą kartą patyriau 11 val. skrydį ir t.t.

Kūrybinės raiškos centras taip pat pirmą kartą vykdo projektą su partneriais iš Azijos, todėl buvo daug nerimo kaip seksis susikalbėti vieniems su kitais, nedaug žinojom apie jų patirtis, supratimą apie jaunimo darbo metodus ar neformalų ugdymą. Manau, toks vizitas prieš vykdant 10 dienų seminarą buvo būtinas, kad būtų galima suprasti kultūrinius bei darbo su jaunimu skirtumus, įvertinti egzistuojančias patirtis ir potencialą. Jau liepos 5 dieną septyni žmonės bus atrinkti į planuojamą seminarą. Taigi daugiau naujienų ir reportažų iš Vietnamo laukite po rugsėjo 20 dienos.

Pabaigoje susidomėjusiems sufleruoju: tokios veiklos, ir ne tik Europoje, iš dalies remiamos Europos Sąjungos programos „Veiklus jaunimas“. Projektams finansuoti yra skelbiama centralizuota projektų atranka kartą per metus. Programos „Veiklus jaunimas“ administruojančios Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūros Lietuvoje svetainę galite pasiekti adresu www.jtba.lt

Beje, galbūt kažkam kilo klausimų kodėl nevyriausybinė organizacija iš Lietuvos, kuri daug nukentėjo nuo komunistų režimo, vykdo projektą su panašaus režimo šalimis? Na, pagalvokit… jeigu radote koki nors atsakymą, parašykite man. Net jeigu atsakymo neradote, bet būtų įdomu apie tai pasikalbėti, tai vis tiek parašykite.

Laimonas Ragauskas
laimis001@gmail.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to top