prenumeruok naujienas!


  •  

  • atrask mus!

    Prisijunkite prie mūsų Facebook'e! Aplankykite mūsų Youtube video kanalą! Sekite trumpąsias naujienas Twitter svetainėje! Prenumeruokite RSS srautą!

    KRC mėnesio žmogus – Donatas Šidagis!

    2008 04 20

    Mokykloje Donatas aktyviai dalyvavo projektinėje veikloje, renginių organizavime, skambino gitara, buvo draugiškas ir malonus. Labiausiai man patiko tai, kad jis pakalbindavo ir jaunesnius mokinius, kurių tarpe buvau ir aš. Visada smagu turėti vyresnių draugų, ar ne? Dar mokykloje žavėjausi jo ryžtu, užsispyrimu ir gebėjimu nenukabinti nosies, todėl iš karto po praėjusią savaitę vykusio kuršėniškių susitikimo Londone, nusiunčiau jam keletą klausimų, į kuriuos Donatas su mielu noru atsakė.

    Iki pat vienuoliktos klasės mokeisi gimnazijoje. Kokie prisiminimai liko?

    Daugiausiai liko malonių prisiminimų: dalyvavimas Kūrybinės raiškos centro veikloje (kuris, beje, vis dar tęsiasi), jaunimo iniciatyvų organizavimas. Labai įstrigo atmintin jaunimo mainai “Art in Life – Life in Art”, vykę Austrijoje. (O kaip dėl mokyklos?) Mokykloje prisidėjau organizuojant jaunimo iniciatyvos projektą „Čia ir dabar“,  informacinį projektą „Jaunimas apie NATO“. Labai malonūs prisiminimai liko iš anglų mokytojos Valdonės Verseckienės pamokų. Niekada nemėgau tiksliųjų mokslų: chemijos, fizikos ir matematikos. (Aš irgi 🙂

    Sakyk, o tau ar tekdavo išgirsti gąsdinimų, susijusių su nesimokymu?

    Žinoma tekdavo. Ne kartą būdavo gąsdinama, pasišaipoma (šypsosi). Dar kaip šiandien pamenu tokius žodžius: „Geriau eitum į turgų batų pardavinėti užuot švaistęs čia savo ir kitų laiką“. Kol mokiausi tokie pasakymai buvo skaudūs, tačiau dabar tik šypseną sukelia.

    Po vienuoliktos klasės išvykai gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. Kaip ten sekėsi?

    Kadangi išvykęs iš Kuršėnų buvau baigęs tik vienuolika klasių, reikėjo pabaigti vidurinę. Taip ir padariau. Hinsdale Southvidurinėje mokykloje baigiau dvyliktą klasę. Tiesa, iš pradžių buvo nelengva dėl kalbos barjero ir kultūrinių skirtumų. Tačiau apsipratau ir po trijų – keturių mėnesių viskas stojo į normalias vėžes, sėkmingai baigiau mokslo metus. Gyvendamas Amerikoje nuolatos svajojau apie studijas Europoje. Todėl po metų darbo ir taupymo atvykau į Londoną. Čia iš karto įstojau į universitetą.

    Tai ką dabar mokaisi? Ką veiki laisvalaikiu?

    Šiuo metu studijuoju tarptautinę politiką. Studijos įdomios, kursiokai susirinkę iš įvairiausių pasaulio kampelių, kiekviena diena ypatinga ir įdomi (šypsosi). Neturiu labai daug laisvalaikio, pramogoms laiko taip pat nedaug lieka. Esu didelis futbolo gerbėjas, todėl, kai pavyksta, einu stebėti varžybų, keliauju.

    Ar daug keliauji?

    Kelionės – vienas iš didžiausių mano pomėgių. Kai tik pasitaiko laisvo laiko, visada stengiuosi kur nors ištrūkti. Ir nesvarbu ar tai kelionės po pačią Jungtinę Karalystę, ar Europą, ar Afriką. Labai dažnai susilaukiu pastabų, nes priekaištais to pavadinti negalėčiau, kad labai daug santaupų išleidžiu kelionėms (kvatojasi).

    Ar dažnai grįžti į Lietuvą? Ko labiausiai trūksta gyvenant toli nuo gimtinės?

    Į Lietuvą stengiuosi grįžti kuo dažniau, 2 – 3 kartus per metus. Kai galiu, grįžtu į Kūrybinės raiškos centro visuotinius susitikimus. Lietuvoje turiu labai daug gerų bičiulių ir draugų, tai jų labiausiai ir trūksta.

    Ar esi patenkintas tuo, ką veiki?

    (Juokiasi) Žinoma, kad patenkintas: gyvenu nuostabiame mieste, mokausi patinkančią specialybę, turiu daug gerų draugų, mylinčią šeimą. Ko daugiau galiu norėti?

    Kokie dabar tavo ateities planai?

    Ateities? Hmmm… Labai geras (paslaptingai šypsosi lūpų kampučiu), bet tuo pačiu ir pats sunkiausias klausimas. (Surimtėja, suraukia kaktą ir išpyškina) Na, šią vasarą išvykstu į stažuotę Hon Konge. Ten praleisiu tris mėnesius dirbdamas “Amnesty International” – žmogaus teises ginančioje organizacijoje. ši organizacija yra didžiausia pasaulyje. O po to… tikrai nežinau (šypsosi). Galbūt grįšiu atgal į Londoną, gal užtruksiu Hon Konge, galbūt tęsiu studijas. Pasirinkimo variantų tiek daug, galimybės neribotos…

    Ką patartum ar palinkėtum jaunajai kartai, kuri baiminasi dėl ateities?

    Patarčiau nebijoti pakovoti už save, būti entuziastingais, kūrybingais ir aistringais. Nebijokite sunkumų, nes lengva niekada nebus, o suklupus visada galima vėl atsikelti ir žingsniuoti toliau.

    Kalbino Dainora Zaleckytė

    Žymos:

    • Projektai

      Kuršėnų jaunimo apdovanojimai Misija: Jaunimo politikos kokybė www.kursenai.lt Krepšinio komanda „Kuršėnai“
    • Reklama