fbpx

Jaunimo mainai „Believe in Europe“

Visai neseniai, šių metų spalio 17-24 dienomis, Turkijoje, vyko tarptautiniai jaunimo mainai „Believe in Europe“, kuriuose dalyvavo keturių valstybių aktyvaus jaunimo atstovai, po penkis jaunuolius iš Lietuvos, Latvijos, Rumunijos ir Turkijos. Mainų tema buvo „Tikėk vieninga Europa“. Neatsitiktinai šių mainų vieta buvo pasirinkta būtent Turkija, siekianti integracijos į Europos Sąjungą. Visas mūsų darbo štabas buvo įsikūręs šalia Cankari miestelio, esančio šalies šiaurėje, nuostabioje smėlėtų ir uolėtų kalnų apsuptoje teritorijoje.

Vos pakilus kukliu SAAB 2000 lėktuvėliu Vilniuje ir palikus apniukusi ir lietaus permerktą miestą (tą dieną), iškart prasmegome tirštame ir neaiškios spalvos debesyje. Įsivyravo šiokia tokia rimtis, nes mūsų komandoje buvo žmonių dar neskridusiu, o čia dar toks kuklutis, labiau vietinės reikšmės autobusą primenantis darinys, bet po kelių valandų sėkmingo skrydžio nusileidome Stambulo oro uoste, kur mus pasitiko ne tik puikus, šiltas oras, bet ir ne ką šaltesni mūsų būsimi draugai turkai, projekto dalyviai. Be ilgų susipažinimo ceremonijų sėdome i metro ir į autobusų stotį, kur susitikę visos grupės leidomės i 8 valandų kelionę į jau minėtą Cankiri priemiestuką. Ramiai per naktį pasiekus būsimą savaitės darbo vietą ir pailsėję po ilgos kelionės pradėjome susipažinti ir aiškintis dėl ko mes čia iš tikrųjų atvažiavome. Prisistatę ir šiek tiek susipažinę pradėjome įgyvendinti tikslus neformalioje aplinkoje. Per žaidimus, vaidinimus, įsijautimą į roles, pvz: man teko pabūti Angelos Merkel (Vokietijos kanclerės) kailyje, per įvairiausias diskusijas, prezentacijas, pokalbius. Visas darbas vyko įvairiausio dydžio grupelėse nuo 2 iki 20 žmonių ir buvo stengtasi, jog žmonės nesikartotų. Pagrindinės diskusijų, užsiėmimų temos buvo Europos Sąjunga, jos praeitis, dabartis, ateitis, Turkijos integracija, visos Europos ateitis ir pan. Visi dalyviai su entuziazmu isitraukdavo į diskusijas, kurios dėl savo neformalios aplinkos itin patiko daugeliui, kai galėdavai dirbti ir auditorijoje ir, jei tik užsinorėdavai, galėjai lėkti į lauką, kur visas dienas buvo saulėta ir 20-25 laipsniai šilumos.

Visas diskusijas ir darbą praskaidrindavo ir jėgų pridėdavo puikiai organizuotos ekskursijos ir priėmimai. Teko aplankyti Cankari miestelio pradinę ir vidurinę mokyklas, kuriose žavėjo tvarka, didžiulė pagarba mokytojui ir visur, kur tik pasisuksi, jų herojaus Ataturko portretai ir biustai. Visa projekto grupė lankėmės, pas miesto merą, švietimo centre kultūros vakare, kur buvo pristatomi nacionaliniai žaidimai ir valgymo ypatumai. Vieną dieną važiavome į Ankara, kur pabuvojome garsiajame Atatiurko mauzoliejuje, su visa jo biblioteka, neįkainojamais paveikslais ir kitomis, šaliai svarbiomis, vertybėmis.

Po darbų ir kelionių turėjome nacionalinius vakarus, kiekvienos iš dalyvaujančių šalių, todėl, nors ir pavargę po ilgos dienos, bet visi rinkdavosi ir aktyviai dalyvaudavo. Mums buvo suteikta garbė pirmiems rengti nacionalinį vakarą, kuris buvo įvertintas kaip geriausias, su geriausia programa ir nepamirštamais įspūdžiais. Pristatėme filmą apie Lietuvą, mokėme ir šokome lietuvių liaudies šokius, dainavome karaoke lietuvių labai pamėgtas „Ilgas kelias“ ir pan. Dainas, kurios visai neblogai sekėsi mūsų draugams dalyviams, žaidėme įvairius žaidimus, pristatėme svarbiausius faktus apie mūsų šalį ir buvome įvertinti kaip šauniausi, linksmiausi ir patys pačiausi.

Visą projektą vainikavo išvyka paskutinį vakarą vakarienės į vieną turkų šeimą, kurioje pamatėme tikrą, paprastą jų gyvenimą, niekuo nesiskiriantį nuo mūsiškių. Namų šeimininkė net išbūrė visus norinčius iš kavos tirščių, ši atrakcija labai visus džiugino.

Apskritai teko įsitikinti, kad jaunimo mainai be galo laužo stereotipus apie vieną ar kitą šalį, ypač apie Turkiją. Matyt tai yra neobjektyvios televizijos ir, be abejo, žmonių, mažai ką tesuprantančių, įtaka. Visi dalyviai vieningai nusprendė, jog jie labai stipriai pakeitė savo nuomonė apie skirtingas šalis kartu padirbę ir pagyvenę šią savaitę. Anot mūsų vadovės Sandros, kiekvienas, nepamatęs, nepačiupinėjęs pats kitų tradicijų, kitos kultūros negali turėti objektyvios nuomonės apie kažką kitą, neregėtą. Taip, tai tiesa, teko tuo įsitikinti ir griuvo visi stereotipai apie musulmoniškąją Turkiją. Tai puikūs žmonės, visada pasiruošę tau padėti, jei tik nori priimti tą teikiamą pagalbą.

Visi esame skirtingi, bet turime stengtis kurti vieną Europą.

Laurynas Aržuolaitis
Vilnius

Akimirkos:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to top