fbpx

IV dalis. Bosnija ir Hercegovina (II dalis)

Birželio 28 d.

Raftingas

Atsikėlus anksti ryte temperatūra siekė 10C ir tai buvo šalčiausias rytas visos mūsų kelionės metu. Nepaisant vėsumos, mus vėl pasitiko nuostabus vaizdas – rūkas nuo ežero ir kylanti saulė iš kalnų. Papusryčiavę, apsisprendėme raftingą daryt čia ir greitai viską suderinome su organizatoriais. Jau po pusantros valandos jie atvyko mūsų pasiimti mikroautobusu.

Raftingą organizavo trys vyrai – vokiškai kalbantis tėvas ir du jo sūnūs, nekalbantys užsienio kalbomis. Susimokėjome po 30 eurų už žmogų už keturių valandų raftingą. Mus nuvežė kalnų keliais į viršų, davė specialus rūbus, išklausėme instruktažą ir pasileidome į kelionę valtimi su jokia kita kalba, apart bosniškai, nekalbančiu jaunuoliu. Vytenis rusiškai ir ženklais išsiaiškino, kad jam 17 metų ir jis eina į vidurinę mokyklą. Plaukėme Neretvos upe, kurios vidutinis gylis siekė 6m., tačiau viską plika akimi buvo galima matyti dėl ypač skaidraus vandens. Kanjono gylis siekį 600-800 metrų. Plaukiant negavome jokių komandų, organizavomės patys, kada irkluoti, kada neirkluoti, kur dėti irklus leidžiantis slenksčiais ir pan. Praktiškai žinojom tik tiek, kad reikia rankomis ir kojomis būti užsikabinus už virvių. Žavėjo puikūs vaizdai, skaidrus ir gilus upės vanduo, kriokliai, slenksčiai ir kunkuliuojantis vanduo. Vandenį galėjome gerti iš tos pačios upės, kuria plaukėme. Tiesa, po kurio laiko daugelis norėjo didesnio azarto, greičio, kurį gavome lyg desertą pačioje pabaigoje.

Į kempingą parvežė lengvąją mašina, gale sėdėjome keturiese, tuo pačiu keliu, kaip kad buvom atvažiavę patys – buvo ekstremalaus važiavimo, nes vietiniam vairuotojui kelias gerai pažįstamas…

Grįžę kempinge nuostabiai papietavome įvairiausių rūšių mėsytės ir pasakiškos šviežios „cielos“ žuvytės. Už viską su gėrimais sumokėjome po 35 lt. ir buvome labai tuo patenkinti. Tuomet nusprendėme pirmąkart skirti laiko pokaičiui po atviru dangumi, medžių šešėlyje. Pamiegoję ir nusimaudę šiltame kalnų ežeriuke patraukėme į Sarajevą.

Sarajevas

Į Sarajevą atvykome sklandžiai be didesnių sunkumų, praktiškai viena gatve nuvykome iki senamiesčio. Vytenis pergyveno dėl balkaniškų vairavimo ypatumų, tačiau vairuoti buvo paprasta, eismo dalyviai buvo mandagūs. Apgyvendinimo vietą rinkomės iš kelių variantų, apsistojome pensione su nemokamu internetu, pusryčiais, parkavimo vieta automobiliui, idealioje vietoje šalia senamiesčio bulvaro. Sumokėjome 90 eurų už visus. Greit pasitikrinę svarbiausias naujienas internete, patraukėme į senamiestį. Čia mus pasitiko naktinis Sarajevas, kepsnių kvapai, pilnos gatvės gražiai pasipuošusių žmonių, kurių didžioji dalis atrodė vietiniai. Kavinių daug ir jos visos pilnos žmonių. Rodė pasaulio futbolo čempionato pusfinalį Ispanija – Portugalija.

Per pusantros valandos apėjome didžiąją dalį senamiesčio. Tuomet užkandinėje užsisakėm ne Bureko (ko tikėjomės), o Čevapči (dešrelių, kurių jau buvome valgę). Vakarą užbaigėme nargilių vietoje, besimėgaudami kavute ir vandens pypkės dūmu.

Birželio 29 d.

Atrask Sarajevą – buvo mūsų ryto misija. Pėsčiomis aplankėme Latin tiltą, kur įvyko I pasaulinio karo priežastimi tapusi Austrijos-Vengrijos karališkojo įpėdinio žmogžudystė, parlamentą, prezidentūrą, turgų (nusipirkome sūrio ir naminių makaronų, prisiragavom jautienos kumpio), moterų verslininkų rankdarbių turgelio atidarymą (finansuojamą amerikiečių programos US Aid), raudonas rožes ant grindinio, simbolizuojančias žuvusius per Sarajavo apgultį žmones.

Priešpiečiavome kavinukėje DIVAN, kuri įsikūrusi labai gražiame ir kvepiančiame kiemelyje, po medžiais ir balkonais. Vėl pasitiko malonus aptarnavimas, Kasparas virtuvėje apžiūrėjo siūlomus nacionalinius pyragus, kurių užsisakėme su tradicine bosniška kava specialiuose žalvariniuose kavinukuose. Padavėjas išmokė, kaip teisingai gerti kavą.

Išvykę iš miesto patraukėme link turistų informacijos centre rekomenduoto Tunelio muziejaus. Pakeliui radome Kia automobilių centrą, kuriame pakeitėme tepalus automobiliui (ir tai padarė iškart, be jokių eilių), o tuo tarpu merginos nupirko maisto produktų supermarkete.

Tunelio muziejus vertas dėmesio, norint geriau suprasti 1992-1995m. konfliktų istoriją. Įėjimas kainavo po 5 eurus (2,5 studentams). Pažiūrėjome sukrečiančius dokumentinius video kadrus iš netolimos praeities, apsilankėme Sarajevą per trejų metų apgultį gelbėjusį tiekimo tunelį.

Republika Srpska

Iš tunelio muziejaus toliau patraukėme į Pietryčius. Nustebino ženklas „sveiki atvykę į Srpska respubliką”, plevėsavo Serbijos vėliavos, ženklai kirilica, tačiau nebuvo jokios muitinės. Sekundę pamąstėme, ar tikrai tuo keliu vykstame.. vėliau supratome, kad tai Bosnijoje dalinę politinę autonomiją turinti Serbų respublika.

Pamatę ženklą „smėlio piramidės“ patraukėme link jų. Kelias buvo baisus, reikėjo keletą kartų visiems išlipti, kad mašinos dugnas neliestų grindinio. Pakeliui sutikome laisvai lakstančių kiaulių, ėjome klausti kelio pas kaimiečius, nes daugiau nuorodų nebuvo. Smėlio piramidės didelio įspūdžio nepaliko, tačiau buvo įdomu pamatyti tikrą, nutolusį kaimą.

Toliau tęsėme kelionę kelyje link Juodkalnijos. Tarptautinis kelias, jungiantis Sarajevą su Podgorica neįtikėtinai siauras, vingiuotas, juo sunku prasilenkti su kitomis mašinomis. Pervažiavome medinį tiltelį, kurio kai kurios dalys buvo išlūžusios. Staiga privažiavome mašina užtvertą kelią, kurią įkėlinėjo į tralą. Iš paskos mūsų privažiavo merginos vairuojamas automobilis, kuriame sėdėję du drąsūs, kitaip sakant, nagli vaikinai tik po šortais, basom kojom iššoko iš mašinos ir ėmė reguliuoti eismą ir daryti tvarką taip, kad kelias atsilaisvintų. Mums patiko rezultatas – buvo atlaisvintas kelias pravažiavimui, nežinia, kiek dar būtume ten stovėję.

Privažiavome kempingą šalia Taros upės, kur norėjome apsistoti. Ten mus pasitiko „kalnų vyras“, kuriam vertėjavo lankytoja iš Serbijos, mokėjusi vokiečių kalbą. Vyras pasirodė toks keistas, norėjo įsiūlyti savo vakarienę ir pusryčius už atitinkamą kainą, o mes atsisakėm. Pasirodė, kad jis nedžiaugsmingai reagavo. Bet vieta mus vėl užbūrė – nameliai su terasomis tiesiai į upę. Tikra pasaka. Nakvynės kaina – 5 eurai žmogui namelyje su patalyne ir elektra. Čia pat terasoje pasidarėme vakarienę, gurkšnojome alutį, gulėjome hamakuose, skaitėme. Vėliau šeimininkas pasirodė ne toks jau ir baisus – sužinojęs, kad maistą gaminam patys, Sandrai siūlė įrankius, po to nemokamai gavom duonos kepalą. Nusprendėm jam atsidėkoti lietuviško gėrimo buteliuku. Užmigome ir atsikėlėme su upės šniokštimu.

Bosnijos ir Hercegovinos TOP

Gamta

Mums labiausiai patiko raftingas Neretvos upės kanjonu ir nakvynė Buračko ežere prie Kojnic.

Lankytinos vietos

  1. Mostaras – puikus senamiestis ir, žinoma, senasis tiltas.
  2. Sarajevas – viena gražiausių Vakarų Balkanų sostinių, senamiestis labai kompaktiškas, pilnas kavinių ir žmonių, yra daug galimybių sužinoti ir patirti istorijos.
  3. Blagaj – senas, istorinis kaimelis, kuriame galima sutikti labai įdomių žmonių.

Žmonės

Didelė religinė, tautinė ir tuo pačiu kultūrinė įvairovė. Žmonės labai draugiški ir labai svetingi. Pakankamai neblogai moka užsienio kalbas.

Keliai

Keliai paprastai geros kokybės. Blogesni buvo tik Srpska Respublikoje. Mokėti už kelius nereikia.

Kainos

Kainos nedidelės, daugeliu atveju pigiau nei Lietuvoje.

Filmai

Bosnijos ir Hercegovinos filmai – labai įdomūs ir verti dėmesio. Europoje puikiai žinomas Sarajevo filmų festivalis, kuris pirmą kartą įvyko per Sarajevo apgultį. Rekomenduojame tris mūsų žiūrėtus filmus, kurie yra ypatingi, įdomūs ir supažindina su šio regiono istorija, kultūra, aktualijomis:

  1. No Man’s Land (2001) – nuostabus, vienas geriausių filmų apie karą. Tai filmas, kuris žiūrisi labai lengvai, tačiau narplioja įdomias žmonių santykių karo metu temas ir politiką.
  2. On the Path (2010) – filmas apie šiuolaikinę Bosniją ir Hercegoviną, ir santykius tarp šiuolaikinės moters ir konservatyviai religinei bendruomenei priklausančio musulmono.
  3. Grbavica (2007) – filmas apie šeimą, kurioje mama nenori sakyti tiesos savo dukrai, kad jos tėvas yra priešų karys, išprievartavęs jos motiną. Filmas pasakoja apie žmonių likimus ir jų statusą visuomenėje po karo.

Video:

Akimirkos

3 thoughts on “IV dalis. Bosnija ir Hercegovina (II dalis)

  1. Sveiki, smagu skaityti apie kelione po mano isimyleta regiona. Gaila, kad neuzsukote i Jajce miestuka BiH, ten 12 menesiu savanoriavau pagal EVS.

  2. Sveiki,
    Šaunią kelionę paturėjot. Kadangi, šią vasarą taip pat naršysim Balkanus, tai norėčiau pasiteirauti kaip ten su mokėjimais Bosnijoj ir Hercegovinoj? Ar yra galimybių atsiskaitinėti kortele, eurais ar vis dėl to reiktų turėti nemažai vietinės valiutos? Būčiau labai dėkinga, jei atsiųstumėt atsakymą kuo greičiau. 🙂

  3. Atsiprašome, kad atsakymo taip ir nepateikėm, tiesiog pražiopsojom. Tikimės, kad išvengėt nesusipratimų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to top