prenumeruok naujienas!


  •  

  • atrask mus!

    Prisijunkite prie mūsų Facebook'e! Aplankykite mūsų Youtube video kanalą! Sekite trumpąsias naujienas Twitter svetainėje! Prenumeruokite RSS srautą!

    GEOCACHING. Inovacija darbe su jaunais žmonėmis?

    2012 03 13

    Straipsnis paremtas Lentvario parko renesanso ir Kūrybinės raiškos centro įgyvendinto tarptautinio projekto „Catching by Geocaching“ patirtimis

    Žmonės dirbantys su jaunimu neretai pamiršta arba nebesuspėja ieškoti naujovių: kitokių, patrauklesnių ir aktyvesnių būdų užtikrinančių mokymąsi, skatinančių iniciatyvumą, išlaisvinančių kūrybiškumą. Su jaunais žmonėmis dirbančios organizacijos ir jaunimo organizacijos dažnai naudoja 20-40 metų senumo metodus ir darbo formas. Mokyklos – 150-200 metų senumo. Kai kas veikia, kai kas nelabai.

    Šių dienų pasaulyje nuolat tobulėja technologijos, atsiranda naujos komunikacijos formos, išmanieji įrenginiai ir internetas vis labiau skverbiasi į jauno žmogaus gyvenimą. Natūralu, jog tai keičia jauną žmogų. Jau užaugo karta, kuriai laisvė internete yra didelė vertybė. Šita karta visai neseniai vykusioje protesto akcijoje prieš ACTA (sutartis dėl kovos su klastojimu) sudarė daugumą. Tai karta, kuri turi kitą gyvenimo suvokimą. Tai karta, kuriai nėra priimtinos nusistovėjusios tvarkos ir normos. Jie tą skelbia garsiai ir aktyviai. Jie yra pagrindinė, pastaraisiais metais vykusių protestų Egipte, Tunise, Amerikoje, Čilėje, Anglijoje ir kitose pasaulio vietose, jėga. Būtent, todėl stengiamės neatsilikti ir eiti koja kojon, jau koks dešimtmetis kaip įvaldėme daugumą medijų. Siūlome kurti video filmukus, maketuoti plakatus, užsiimti fotografijos eksperimentais, kurti blogus (tinklaraščius), visokius fokusus „išdarinėjame“ socialiniuose tinkluose.

    Visgi, nors ir suprasdami, kad pasaulis keičiasi, mes (ir ne tik) dažnai skundžiamės, kad jaunuoliai knygų jau seniai nebeskaito, o iš vyresniųjų pasigirsta, kad kaip baisu, jog be mobiliojo telefono jauniems žmonėms užmigti tampa neįmanoma. Laisvalaikis leidžiamas prie „Lineage“, „Counterstrike“, „World of Warcraft“, „Angry birds“ bei kitų virtualių žaidimų. Tuo tarpu, jaunam žmogui yra keliami vis aukštesni informacinių technologijų (IT) išmanymo ir naudojimo įgūdžių reikalavimai. IT raštingumas tapo lygiavertis gebėjimams rašyti bei skaityti.

    Klausiame savęs, kokią rolę šiame procese turėtų užimti jaunimo ar su jaunimu dirbančios organizacijos? Ar jauniems žmonėms pakanka, jaunimo organizacijų veiklose, įgytų „socialinių“ įgūdžių (plačiąja prasme), siekiant sėkmingai įveikti gyvenimo keliamus iššūkius? Kiek mūsų naudojami įprasti jaunimo neformalaus ugdymo metodai (šokolado upės, žygiai pėsčiomis, vaidmenų žaidimai) vis dar įdomūs ir veiksmingi dirbant su  jaunais žmonėmis?

    Paskutiniaisiais metais įgyvendindami vietines ir tarptautines veiklas vis dažniau pastebime, kad darbo su jaunimu vykdytojai (NVO, mokymų vadovai, jaunimo darbuotojai, jaunimo lyderiai) jaučia vis didesnę naujų, novatoriškų, interaktyvių ir patrauklių metodų stoką. Ne visi „seni“ darbo metodai efektyviai prisideda prie 8 ES išskirtų raktinių mokymosi visą gyvenimą kompetencijų ugdymo. Remiantis RAY (tinklas jungiantis 10 Nacionalinių agentūrų administruojančių ES programą „Veiklus jaunimas“ ir jaunimo tyrėjus) tyrimo duomenimis 2007-2010 metais mažiausiai tobulinamos kompetencijos „Veiklus jaunimas” programoje buvo:

    • Matematinė;
    • Pagrindinės mokslų ir technologijų;
    • Skaitmeninių technologijų naudojimo;

    Taigi, suprantame, kad su jaunimu dirbančiose ir jaunimo organizacijose trūksta įrankių, kurie padėtų tikslingai tobulinti jaunų žmonių skaitmeninį raštingumą, matematinius gebėjimus ir pagrindinius gebėjimus mokslo ir technologijų srityse.  O mėginimų apjungti šių gebėjimų ugdymą su neformaliu jaunų žmonių ugdymu iš vis beveik nepasitaiko.

    Prieš keletą metų Lutherstadt Wittenberg mieste įsikūrusi Evangelische Akademie Sachsen-Anhalt e.V. (Vokietija), darbe su jaunais žmonėmis pradėjo naudoti geocaching.

    Geocaching – (geo – žemė, cache – talpykla, konteineris). Geocaching, tai yra lauko veikla, kurios metu dalyviai naudoja globalią padėties nustatymo sistemą (GPS). Šių konkrečios vietos nustatymo įrankių ir interneto pagalba žmonės visame pasaulyje gali ieškoti  ir slėpti lobius. Lobiai, tai konteineriai vadinami „geocaches“. Tipiškas geocache yra maža vandeniui atspari talpyklą, kurioje įdėtas lobį atradusių žmonių sąrašas. Žmogus atradęs lobį į sąrašą užrašo lobio atradimo laiką, datą ir savo vardą. Didesniuose konteineriuose, pavyzdžiui, plastikinėje sandėliavimo dėžėje, taip pat, gali būti daiktų, žaislų ar nedidelės vertės niekučių. Geocaching dažnai yra apibūdinamas kaip „lobių medžioklės“ žaidimas, pasitelkiant koordinačių sistemą, kelio ženklinimą ir loginių užduočių įvykdymą. Lobių paieška įmanoma einant pėsčiomis, važiuojant dviračiu, mašina, plaukiant baidarėmis ar net nardant. Geocaching šiuo metu yra paplitęs daugiau nei 100 pasaulio šalių, visuose septyniuose žemynuose, įskaitant Antarktidą. Šiuo metu yra daugiau nei 1,2 milijonų aktyvių lobių skelbiamų skirtinguose internetinėse geocaching bendruomenėse www.geocaching.com, www.opencaching.de ir t.t.

    Nors šiuo metu geocaching dažniausiai yra naudojamas kaip aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdas, Evangelische Akademie Sachsen-Anhalt e.V., pritaikė šį įrankį darbui su jaunų žmonių grupėmis nagrinėjant skirtingas temas: reformacija, laisvė, pilietiškumas. Vėliau mes (Lentvario parko renesansas ir Kūrybinės raiškos centras) pastebėjome, kad geocaching gali būti naudojamas ne tik kaip puikus įrankis skirtingoms temoms atskleisti, bet ir galimybė jaunam žmogui mokytis apie save ir savo elgesį, apie save komandiniame darbe ir problemų sprendime. Galimos itin autentiškos užduotys, kuriose jaunas žmogus gali susitikti su neišgalvotais realaus pasaulio iššūkiais. Atradome panašumų į jau senai naudojamus metodus darbe su jaunais žmonėmis – patirtinius žygius, multi-užduotis, vietos užduotis (multi-tasking, field task). Patyrėme, jog tai puikus įrankis dirbti su bendruomenėmis ir jų įtraukimu į mokymosi procesą. Geocaching kaip priemonė suteikia daug galimybių išnaudoti vietovę ir jos fizinę erdvę, istoriją, socialinius ir kultūrinius ypatumus. Kita vertus, geocaching aiškiai skyrėsi nuo iš išvardintų metodų kompiuterinių technologijų ir matematinių įgūdžių panaudojimu (GPS sistema ir darbas su koordinatėmis, matematiniai ir moksliniai uždaviniai užduotyse, žemėlapių ir navigacijos valdymas, techninis darbas su lobiais internete ir t.t.). Būtent tai, naudojant geocaching jaunų žmonių ugdymo procese, suteikė galimybę tobulinti skaitmeninį raštingumą, matematinius gebėjimus, gerinti pagrindines mokslų ir technologijų žinias.

    Tarptautiniai mokymo kursai „Catching by Geocaching“

    2011 metų spalio 15-23 d. įgyvendinome tarptautinius mokymo kursus „Catching by Geocaching“. Dalyviai iš  8 šalių susitiko mokymų centre Daugirdiškės, kad patirtų, išmoktų ir parengtų rekomendacijas ateičiai darbui su jaunais žmonėmis naudojant Geocaching ir GPS sistemą kaip patirtinio ugdymo metodą.

    Mokymų metu buvo gilinamasi į pagrindines GPS sistemos panaudojimo galimybes mokymuisi:

    1. Jauni žmonės mokosi ieškodami jau egzistuojančių, kitų žmonių iš geocaching bendruomenių sukurtų lobių.
    2. Žmogus dirbantis su jaunu žmogumi kuria geocaching lobius jauniems žmonėms, turėdamas iš anksto užsibrėžtus mokymo/si tikslus.
    3. Jauni žmonės mokosi kurdami geocaching lobius vieni kitiems ir jų ieškodami.

    Mokymosi per geocachingą bendruomenę galite rasti: http://www.facebook.com/learningbygeocaching

    Pabaigai

    Taigi, kad geriau „įsikirstumėte“ apie ką mes, siūlome trumpą istoriją paremtą nebūtinai tikrais, bet faktais kaip jauni žmonės mokėsi geocachinant:

    Moksleivių klasė ėmėsi filosofiškai nagrinėti laisvės temą. Kitaip tariant mokykloje vykstančios projektinės savaitės metu bandė atsakyti į klausimus: ką man reiškia laisvė? Kada aš jaučiuosi laisvas, o kada ne? Kodėl man ir kitiems jauniems žmonėms laisvė yra svarbi arba nesvarbi? Ko reikia, kad jausčiausi laisvas? Šiems klausimams nagrinėti ir pabandyti į juos atsakyti jaunuoliams buvo pasiūlytas naujoviškas lobių medžioklės žaidimas Geocaching. Iš pradžių jaunuoliai tiesiog susipažino su GPS navigatoriais, surado keletą lobių. Tai nebuvo sunku ir netgi linksma. Visi lyg susitarę sakė, kad atrado savo miestelyje tas vietas, kurių dar nežinojo, beieškant lobių reikėjo su savo kolegomis priimti sprendimus, o tokiu būdų geriau pažino vienas kitą. Vėliau moksleiviai pasiskirstė į darbo grupes ir keletą dienų kūrė savo lobius. Lobius nusprendė paslėpti miestelio miegamajame rajone įkurtoje riedlenčių rampų aikštelėje, miške ir mokykloje. Jie sakė, kad tose vietose jie jaučiasi laisvi.

    Savo patirtį ir pamąstymus paskelbė socialiniuose tinkluose (facebook, vkontakte.ru, google+ ir quora). Tokiu būdu į diskusiją apie laisvę įsitraukė mokinių draugai iš kitų mokyklų ir net kai kurie tėvai. Prakutusi lietuvių kalbos mokytoja pakomentavo skyrybą ir pasiūlė kaip tekstą padaryti aiškiau suprantamą  skaitytojams. Neseniai į socialinius tinklus atklydusi dailės mokytoją nepašykštėjo rekomendacijų apie fotografijos kompoziciją. Patriotiškai nusiteikęs direktorius ne tik ant visų komentarų maigė “patinka”, bet ir pasidalino mintimis kaip jis dar būdamas jaunuolis sausio 13d. prie televizijos bokšto už Lietuvos laisvę kovojo. Po poros dienų mokiniai ėmėsi kurti lobio dėžutes, naudojo skirtingas priemones. Vieni sugalvojo mažą kaip piršto nagas, kiti apvalę, o dar kiti didelę lyg spintą dėžutes. Viso proceso metu jauni žmonės naršė internete, ieškojo informacijos ir idėjų. Tam kad paslėptų lobius GPS navigatorių pagalba išmoko pažymėti tikslias koordinates. Kai lobiai buvo baigti jauni žmonės įvertino savo patirtį. Aivaras rimtu veidu tarė – „Žinokit, buvo nerealiai. Niekada negalvojau, kad mokykla galėtų būti vieta, kur jaučiuosi laisvas. Kai pasikalbėjom su Odeta supratau, kad mokykloje išmokau skaityti, o jeigu nemokėčiau skaityti tai negalėčiau naudotis facebook‘u. O jeigu nebūtų facebook‘o tai nebūtų ir normalaus gyvenimo. O jeigu nebūtų gyvenimo tai nebūtų ir laisvės.“. Odeta pridūrė „Tikrai buvo super. Bet apie laisvę aš jau senai viską žinojau, man labiausiai patiko naudotis GPS navigatoriais. Pagaliau supratau, kas ta geografinė ilguma ir plokštuma. O svarbiausia, Aivaras pamokė kaip naudotis spell check‘u“(automatinių klaidų redaktoriumi)“. Besidalinant įspūdžiais moksleiviai ne šiaip sau parengė komandinio darbo rekomendacijas ateičiai, bet sugalvojo ir dar 3 naujų lobių idėjas. Projektinė savaitė pasibaigė. Šiuos lobius surasti buvo pakviesti moksleivių tėvai, seniūnijos darbuotojai ir jaunimo reikalų tarybos nariai kartu su savivaldybės administracijos direktoriumi. Seniūnas radęs lobį paslėptą prie riedlentininkų rampos teigė, kad nebuvo labai įdomu, bet pirmą kartą po 2 metų pertraukos apsilankė pačių jaunų žmonių pastatytoje aikštelėje… Ir toliau visi laimingai gyveno.

    Kasparas Laureckis
    Povilas Plūkas

    Nuotraukos Gabrielės Šabūnaitės

    Kūrybinės raiškos centras (www.krc.lt) ir Lentvario parko renesansas (www.facebook.com/Lentvario.parko.renesansas).

    Straipsnį pdf formate galite parsisiųsti iš čia.

    Projektą „Catching by Geocaching“ rėmė ES programa „Veiklus jaunimas“ (www.jtba.lt).

           

    Žymos: , ,

    • Projektai

      Kuršėnų jaunimo apdovanojimai Misija: Jaunimo politikos kokybė www.kursenai.lt Krepšinio komanda „Kuršėnai“
    • Reklama