prenumeruok naujienas!


  •  

  • atrask mus!

    Prisijunkite prie mūsų Facebook'e! Aplankykite mūsų Youtube video kanalą! Sekite trumpąsias naujienas Twitter svetainėje! Prenumeruokite RSS srautą!

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene…

    2013 01 18

    Rodos, dar tik vakar išlipau iš autobuso ir bėgau į parduotuvę pirkti sūrelių, o dabarperžvelgiu Kalėdines lietuviškos žiemos nuotraukas ir gėriuosi iš namų atsivešta arbata, kuri sušildo pripustytus sausio vakarus, nes jis pagaliau pripažino žiemą ir nusprendė apdovanoti mus sniego seniais.

    Begalybiškai seniai nieko nerašiau! Keista, nes atsivertus praėjusį straipsnį skaičiuoju ten savaites, o dabar… Dabar galiu suskaičiuoti beveik 5 mėnesius!

    Pirmiausia – šiek tiek apie gruodį, kuris, nors ir jau seniai prabėgęs (ar man vienai naujieji metai visuomet sukelia įspūdį, kad senieji buvo taip toli, ir be užrašų knygelės su šimtais darbų sunku ir beatminti ką veikei?), buvo kupinas veiklų ir kelionių.

    Pirmasis žiemos mėnuo atnešė ne tik galvos skausmą dėl dovanėlių, tačiau ir malonų švenčių šurmulį. Žinodama, jog Kalėdas praleisiu ne čia, nusprendžiau pasinaudoti proga ir sudalyvauti Kalėdiniame savaitgalyje, kurio metu atšventėme visas žiemos šventes – švento Nikolajaus dieną, Kūčias ir Kalėdas  bei Naujuosius metus. Smagu buvo pabėgti nuo mažos kasdieninio gyvenimo rutinos, sutikti naujų žmonių (keletas jų – buvę EVS savanoriai, tad pasidalinome patirtimis) bei sudalyvauti tradiciniuose žaidimuose, išgirsti liaudies dainas.

    Matote ir Kūčių vakarienės stalo nuotrauką, kurioje (jei būsite atidūs) galite pastebėti dvi keistokai atrodančias lėkštelės. Ne, čekai Kūčių metu nevalgo kepto sūrio, tik vegetarai nusprendė nemirti badu…

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene...

    Tęskime apie maloniausius dalykus – keliones! Ir nereikia suprasti manęs klaidingai, darbas organizacijoje man vis dar teikia daug laimės, o kuo toliau, turėčiau pripažinti, tuo labiau mėgstu tai, ką darau. Net mažieji (vaikai) nebesukelia tiek streso, ir, pastebėję, kad jau galiu kažką suprasti, ima ir apipila mane milijonais klausimų. ,,Lėčiau, prašyčiau‘‘ – dažniausiai mano kartojama frazė.

    O kelionėse aš toliau tyrinėju Čekijos respubliką ir aplink esančias šalis. Po to, kai visai netikėtai nusipirkau bilietą į grupės Dry The River koncertą Vroclove, reikėjo susimąstyti, kaip nusigauti iki kaimyninės Lenkijos. Gyvename visai netoli sienos, o ten – patogi aikštelė, tad sukūriau planą-chuliganą (=tranzuoti). Juk iki koncerto vietos tėra 130km, turėjau pradėti anksti ryte, nukeliavus susitikti ten savanoriaujantį draugą iš Portugalijos ir keliauti į koncertą – tobula. Žinoma, taip nebuvo. Kodėl gi mano galvelė nepagalvojo, kad sekmadieniais fūros (didžiausia vienišų tranzuotojų laimė) nevažinėja. Taigi bene valandą pastrypsojus pakelėj neliko nieko kita, kaip tik grįžti atgal, sėsti į autobusą ir riedėti viešuoju transportu. Vis dėlto, bloga pradžia – dar ne kelionės pabaiga, tad nuvykus įvykdžiau viską, ką planavau ir dabar daugiau!

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene...

    Apšildančioji grupė Très.b man patiko ne mažiau nei ta, dėl kurios ir keliavau visą kelią, tad šis naujas ir netikėtas atradimas (bei, pripažinkim, ir be galo mielas pokalbis su būgnininku) jau po keleto savaičių atvedė mane iki Olomouc – visų išgirto ir išties be galo nuostabaus Čekijos miestelio, kuriame vyko jų asmeninis koncertas.

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene...

    Tačiau reikėtų tarstelti daugiau nei keletą žodžių apie nuostabų pasirodymą. Dar prieš renginį apsilankėme Kalėdinėje mugėje ir modernaus meno galerijoje, kurioje susitikau kitą EVS savanorę iš Vokietijos (susipažinome pradžios mokymų metu) tad  galerijos apžvalgos bokšte kartu pasitikom saulėlydį ir po to keliavom tiesiai į koncertą – tiesa, ne su vokiete, tačiau su savanoriu iš mūsų organizacijos – panaudojau savo gebėjimus emocingai papasakoti koks nuostabus dalykas yra gyvo garso koncertai, tad smalsumo vedamas jis nusprendė pamatyti, kas gi čia gali suteikti tiek laimės. Beto, jis buvo minėjęs, jog gyvai muzikos nesiklausė jau bene 10 metų – tokios neteisybės mano širdis negalėjo atleisti.

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene...

    Jei minėsime ne tik su muzika susijusias keliones (nors tokių, turiu pripažinti, darosi vis mažiau) galiu pasidžiaugti ir spontanišku apsilankymu Berlyne. Laimėjus Simple express bilietus ir vis dar sukant galvą apie tai, ką padovanoti mamai, šios dvi idėjos vieną dieną ėmė ir… virto 4 dienų kelione į Vokietijos sostinę. Nenoriu užsiimti reklama, tačiau jei tik turite laiko ir galite susiplanuoti atostogas keliems mėnesiems į priekį, kodėl gi nenuvykus į šį nuostabų miestą už 10lt? Kelionės tikrai didelis gėris, kuris suteikia mažam žmogeliui visai kitokį požiūrį į pasaulį. Berlynas nustebino ne tik neišsemiamu istoriniu paveldu , tačiau taip pat ir visokiausiais smagiais dalykais – aplankėm kalėdinę mugę, jaukias kavinukes, žymiausius architektūrinius objektus ir… blusturgį x)

     

    Visgi, ateina metas, kai laisvos dienos išsenka ir turime grįžti į darbą tam, kad jų atsargos vėl leistų planuoti visokiausias išvykas.

    Mūsų čekų kalbos mokytoja surado mums draugų – žinia, skamba gal ir keistokai, tačiau dabar – puiki proga prisiminti mokyklą , tik jau ne tėvai padeda padaryti rusų ar vokiečių kalbos namų darbus, tačiau gimnazijos moksleiviai atlieka šį darbą su didžiausiu malonumu. Maniškis 17 metų vaikinas – Michail – skautas, sporto aistruolis (beje, kaip ir didžioji dauguma Čekijos gyventojų), šokėjas bei puikus čekų kalbos mokytojas! Nežinia kiek iš ties patobulėjau per šį laiką, tačiau jau ramiau jaučiuosi tiek gatvėje ar parduotuvėje, tiek kavinėje ar pub‘e – paklausti, išreikšti pageidavimus ar emocijas jau sugebu ir čekų kalba. Džiugu, tačiau žinau, kad galėtų būti ir geriau, jei tik didelis tinginystės virusas pagaliau praeitų.

    O gal kalta ne tinginystė, bet saulės trūkumas?  Ar smagių įvykių, tokių kaip vakarykštis čiuožinėjimas nuo kalniuko. Nes pastaruoju metu laisvalaikio turime ne tiek ir daug – visi sausio ir vasario šeštadieniai tapo darbadieniais. Artimiausiu metu  – sekmadienis su anglų kalba ir mažaisiais pradinukais, breiko šokėjų turnyras, šokių savaitgalis, diskoteka, pilvo šokėjų turnyras, diskoteka, žiemos šventė. Džiugina tai, kad galimybė dalyvauti keletame numatomų renginių yra didesnis malonumas, nei darbas, kurį esu pratusi lyginti su prievole. O galbūt reikia pagaliau pakeisti požiūrį į šį žodį? Nežinia ar nuo vaikystės atėjęs stereotipas vis dar gajus ar mano pačios pasąmonėje jau formuojasi tokios nepagrįstos mintys, tačiau juk dirbti, šiaip ar taip, reikės visą gyvenimą, tad reiktų mažumėlę koreguoti keleto sraigtelių mąstymo procese veiklą, kitaip visas likęs gyvenimas taps panašus į Kinijos fabrikėlį. Visada sakiau, kad nenoriu dirbti nuo 9 ryto iki 5 vakaro ir pastaruoju metu tenka pakovoti ginant savo apsisprendimus (vis dar kintančius) studijuoti ne itin pelningas specialybes, tačiau juk gyvenu ne dėl banko sąskaitos skaičiukų. Žinoma, smagu turėti ten keletą skaičiukų, tačiau jie greitai transformuojasi į šokoladinį pyragėlį sekmadienį, kurį, kartu su puodeliu kakavos patiekusi kambariokei sulaukiu šypsenos, kurios neįmanoma įvertinti ir dešimtimus nulių…

    Tad ar viską reikia daryti tik dėl to, kad kiti nori, jog tai padarytum? Gal pasielgęs taip, kaip nori, pakelsi savo laimės barometrą keletu stulpelių aukštyn ir galėdamas pasidalinti nematerialiais dalykais su kitais būsi daug laimingesnis?

    Pasidariau dar sentimentalesnė, tad norėčiau pasidalinti ir savo mažaisiais šokėjėliais.

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene...

    Viena gražiausių citatų, kurias kadanors esu skaičiusi sako: ,, Juk tavo gimimo liudijime neparašyta, kad tavo gyvenimas privalo būti laimingas‘‘. Ir kai suvokiame, kad tai iš ties nuostabus paskatinimas imti ir padaryti pagaliau ką nors be galo gero, tam, kad taptum iš ties laimingas, kažkur viduje įsijungia kitas, už materialius dalykus neatsakingas, straigtelis ir viskas pradeda judėti kita linkme. Ar jau šiandien gali keisti pasaulį? x)

    Atsiminimų banga aplankė geriant žolelių arbatą ir valgant lietuvišką sūrį su obuoliene...

    Žymos:

    • Projektai

      Kuršėnų jaunimo apdovanojimai Misija: Jaunimo politikos kokybė www.kursenai.lt Krepšinio komanda „Kuršėnai“
    • Reklama