Apie gyvenimą čia – gandai ir džiaugsmai

Nors jau pusė dvylikos, o diena atrodė tokia ilga, nesinori dirbti, miegoti irgi, pagavo įkvėpimas „papliatkint“ tiesiog apie tai, kaip dėliojasi gyvenimas čia.

Jaučiuosi kaip Lady Gaga

Niekam nepaslaptis mano plaukų spalva ir akių didumas. Čia tokių reta. O vietiniai taip supranta grožį . Vakarieniavom su turistų klubo nariais, mergaitės visą vakarą kartojo, kokios mes gražios. Vienas korėjietis Teris sakė, kad mano plaukai ir akys labai gražios. Eini gatve, visi iš tolo mojuoja, sveikinasi, o kai pasisveikini atgal – užsidengia veidą rankomis, nurausta, pabėga. Būna ir tokių, kurie išdrįsta pakalbėti. Būna kad šaukia gatvėje – „You are beaytiful! Can I have you number?“ – tiek vaikinai, tiek merginos. AHA. Mano draugė iš lenkijos jaučiasi kaip zoologijos sode. Aš jaučiuos kai Lady Gaga 🙂 Atsisveikindama su teniso klubo nariais buvau apsista vaikinų, kurie reikalavo, kad pasakyčiau, kuris iš jų gražiausias… Na o šiandien įvyko labai juokingas įvykis – ėjome su draugu iš Lenkijos (aukštas, šviesu vaikinas), kalbamės, o už kampo stovėjo kokie 7 studentai korėjiečiai. Jau iš tolo pradėjo mojuoti, sveikintis, sužiuro į Pavelą ir pradėjo šaukti – „You are handsome!“. Labai juokiaus iš Pavelo visą dieną. Sakė ne pirmas kartas jam taip.

Įstojau

Ne šiaip aš į klubų susitikimus vaikštau. Čia pasirodo universitete yra tiek veiklos, kad net neverta kelti kojos iš universiteto miestelio. Nekalbant apie tai, kad pačiame campus yra bankas, valgykla, biblioteka, bendrabučiai, paskaitos, laboratorijos, stadionas, paštas, kanceliarinių prekių parduotuvė, knygynas bet ir aukšto lygio sporto klubas, tai čia dar veikia ir pačių jaunų žmonių inicijuojajami klubai. Pirmoji studijų savaitė – prie įvažiavimo šurmuliuoja klubų mugė.

Prasinešėm ir mes pro ją – užsirašiau į kokį 10 klubų, pradedant nuo teniso, baigiant nardymu, savanoryste ir t.t. Na o galiausiai dabar apsistojau ties 3 – tenisu, akustinė gitara ir turistais. Tradiciškai įvyksta klubo susitikimas – susitinkam, greitai ir trumpai pašnekam ir tada žinoma vakarieniauti ir „sugert“ kartu. Tai taip iš vieno į kitą 🙂

Grįžtant prie mugės – tai mane čia labiausiai pribloškė, kad tarp visų kioskelių – plastinės chirurgijos kioskelis, aplink kurį buriuojasi jaunos studentės, galima užsisakyti papų, užpakalio, nosies arba dvigubų akių vokų ir daugelį daugiau operacijų. Čia jos irgi svarbus įvykis kas kelinto jauno žmogaus gyvenime. Apie jas irgi daugiau ir pikantiškiau vėliau.

Na o praeitas savaitgalis visai ypatingas buvo – visi barai ir restoranai krebždėjo nuo studentų – vyko pirmakursių (čia vadinamų refreshmentų) krikštynos, na plg. Fuxų krikštynos Lietuvoje. Taip pat ir visų klubų cementofkės. Tai pakeliui iš restorano namo sutikom kokius 70 vandenyno dizaino fuxus, kurie tradiciškai šūkavo savo skanduotes ir darė flashmobus žinomiausiose vietose. Tai patekom į rato viduriuką ir buvom pagerbti šių vyrų.

Laisvalaikis

Na o kolkas laisvalaikiu sekmadieniai šokame LA salsą. Labai smagu visas instrukcijas girdėti korėjietiškai. Net angliški žingsnelių pavadinimai skamba korėjietiškai  – ech tiek jau to! Juk šokant svarbu ne žodžiai, o judesiai!

Na dar laisvalaikiu keliaujam ir planuojame keliones. Šeštadienį kopėm į kalnų aukštumas  – įveikėm daugiau nei 14km, užkopėm į statų 800m aukščio Munsu kalną ir užtrukom daugiau nei 5 val. Buvo smagu, nauja, įdomu. Čia video linkėjimas ir įspūdžiai nuo kalno viršūnės. Beje, sakoma, kad giedrą dieną nuo šio kalno matosi Šiaurės Korėja… Nematėm jos.

Linkėjimai nuo Munsu kalno

Na, o po tokios dienos ėjom atsipūsti į džimdžilbangą ir ėmėm Full PACK 🙂 tai po pirties malonumų, apsimovėm tas rožines pižamas ir kaip kiaulaitės užlipom į viršų. O ten  – TV, kompiuterių kambariai, restoranas, ir per  10 įvairių visokio tipo kambarių tinginiavimui ir miegojimui. Pavyzdžiui vienas – ledo kambarys. Jaučiaus kaip dideliam šaldytuve. Įlendi kitam kambary į urną su šildomomis grindimis ir miegi… arba guli ant mineralų grindų. Na daugiau apie tų kambarių ypatumus daugiau kitame blogo įraše apie nuogybes Korėjoje.

Na, o dar laisvalaikiu žiūriu korėjietiškas muilo operas su angliškais subtitrais, kad prasilauščiau kalboj. Tai baigiau žiūrėti „Gėlių berniukų Ramen restoranas“ su savo mylimiausiu aktorium. Verkiau kaip vaikas! Dalinuosi ir su jumis nuoroda, kurioje rasite daugiau dramų. Man labai patinka, net geriau nei meksikietiškos telenovelos 🙂
http://www.kimchidramas.net/2011/10/flower-boy-ramyun-shop.html

Dar taip pat pradėjau šokti pilvo šokį mūsų universiteto sporto klube. Tai jau statome šokį. Susiradau ten draugę, kuri man net paskolino tą zvangančią skarą. Dzingu lingu. Na o čia daina, pagal kurią statome šokį 🙂 greitai bus video, kaip mes su Neringa šoksim dzingu lingu.

Muzika pilvo sokiui

Na o čia shufflinimas yra paskutinis mados klyksmas – vyrai šoka net gatvėse. http://www.youtube.com/watch?v=9raoaVroam4 vienas geresnių gabaliukų! Mokomės! įsivaizduokite klubą, kur visi vyrai sustoja ir šoka lyg pašėlę. O mes su jais!

Nuo šiol vadinkite mane Agne Esperansa Woo

Jau po truputį susideliojo pamokų tvarkaraščiai. Tai mano tvarkaraštis gerokai pasikeitė nuo pradinio. Tai galiausiai vis dėlto studijuosiu Marketingą, Žmogiškųjų išteklių vadybą, praktinį ispanų mokymąsi per multimedijas, anglų kalbą per kiną, ir psihologinę higieną. Šiandien prasidėjo korėjiečių kalbos kursai… apie juos irgi vėliau…

Na o kodėl mane vadinkite Agne Woo. Kadangi mes čia esam dvi Agnės, tai visada prašo mūsų pravardžių. Tai nuo pat pradžios, kai pradėjau žiūrėti korėjiečių dramą, įsimylėjau čia labai populiarų aktorių ir modelį Jung Il Woo ir pradėjau sakyti, kad jis mano vyras. Tai tiek vietinių mergaičių ir vyrų nustebo ir net patikėjo. Tai visi labai smagiai pasijuokiam iš šito juokelio – You can call me Agne Woo (tariasi iuuuu).

Na, o per ispanų pamoką, turėjome susigalvoti savo ispaniškus vardus. Mano vardas – Esperansa. Rinkausi tarp Consuelos ir Esperansos. Iš vaikystės pamenu, kad tokius vardus telenovelėse turėdavo šeimų auklės. Esperansa – viltis…

Linkėjimai!

Scroll to top