fbpx

„Aiškumo“ paieškos mokymuose Vokietijoje

KRC kaip mokymų „Connecting the dots II: Coaching for employability“ partnerė, rugsėjo 16 – 22 dienomis suteikė galimybę Kristinai sudalyvauti šiuose mokymuose.

Kristinos atviras laiškas tiems, kas nepaliaujamai vis dar ieško savęs. Arba tiems, kuriems tiesiog įdomu, kokie Kristinos įspūdžiai.

Daugybė  nesudėliotų taškų ir vienintelis noras – aiškumas – buvo pagrindinis mano vasaros užimtumas susipainiojusioje galvoje. Nepraėjus nei mėnesiui akys nušvinta pamačius pavadinimą: „Connecting the dots II: Coaching for employability“. Buvau įsitikinusi, kad čia ir bus tas manasis aiškumas, tiesa, nesitikėjau apčiuopti taip greitai…

Noras atrasti sąvąjį aiškumą buvo stipresnis už baimes, kad pirmą kartą keliausiu viena, jog teks pakeisti tris transporto priemones ir galutinį kelionės tikslą pasieksiu naktį. Pagaliau vidurnaktį po 12  valandų kelionės aš jau mažame Vokietijos miestelyje Rudolstadt, kur ir turi vykti manosios trokštamojo aiškumo paieškos. Nors esu iš tų, kuriems naujoje aplinkoje reikia gerai apsiuostyti, kad jaustis kaip namuose, kaip ne keista namus ten užuodžiau jau pirmą vakarą J

Pirmadienio rytas, ilgai lauktieji mokymai prasideda. Įvairiaspalvę dalyvių komandą sudarė Latvijos, Belarusijos, Armėnijos, Rumunijos, Tuniso, Maroko, Moldovos, Latvijos, Turkijos, Bulgarijos ir žinoma Lietuvos atstovai. Nors darbas tokioje tarpkultūrinėje aplinkoje man buvo nauja patirtis, mielai tai pakartočiau dar. Laiko pakankamai pabendrauti su visais pritrūko, tačiau nemažai įdomybių apie savo bendražygius ir jų kultūras spėjau sužinoti.

Jau pirmą dieną suvokiau, kad tai yra būtent tai, ko reikia žmogui, nesusitvarkančiam su savo taškais. Pagalvojau, o kiek gi tokių yra… Paprastai ir kuršėnietiškai tariant, mokymai buvo apie savųjų rogių susiradimą koučingo pagalba. Koučingas čia kaip žemėlapis tų rogių ieškant. Kaučeris visiškai nesikiša į rogių paieškas, o tik pažymi naujas nuorodas žemėlapyje, t.y. suteikia būdus toms rogėms susirasti. Jei pradėčiau pasakoti viską, ką ten gavau, jaučiau ir supratau, galbūt ir knygos prireiktų, bet  pasistengsiu būti konkreti:

  • Kartais būtina sustoti ir tiesiog pasikalbėti, bent jau su savimi, jei nėra su kuo, apie tai, ką aš veikiu, kas man svarbiausia mano veikloje, dėl ko aš tai darau, ką galėčiau padaryti, kad patiktų dar labiau;
  • Svarbu atrasti tikrąją savo aistrą – mėgiamą veiklą, tikslą, svajonę;
  • Visada galima žengti bent mažus žingsnelius savosios svajonės link, kol aiškaus kelio dar nesimato;
  • Mintys realizuojasi, todėl nuolat reikia gyventi savo svajone, ją pajausti, išgyventi, vizualizuoti;
  • Kai atrandi savo pagrindinį tikslą, suvoki, kad iki tol buvę taškai nebuvo tik atskiri taškai bet viskas susijungia.

Tiesa pasakius, supratau, kad visus šiuos dalykus esu skaičiusi vienose ar kitose knygose ir teoriškai jau seniai žinau bei tikiu, kad visa tai veikia. Visgi per keletą metų neatradau laiko pabūti su savimi ir stipriai padirbėti, kad tai pradėtų veikti mano gyvenime. Savaitė šių nerealių mokymų, padėjo man susidėlioti savuosius taškus. Sąvajį AIŠKUMĄ turiu!  Tikiuosi padėsiu jį surasti ir kitiems…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Scroll to top